Žinomi muzikos verslo atstovai kreipėsi į valdžią: „Tokie planai kelia pavojų“
Lietuvos Vyriausybei svarstant didinti kultūros renginiams taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 9% iki 12%, renginių organizatorių bendruomenė atkreipia dėmesį į tokio sprendimo neigiamas pasekmes. Nors kultūros sektoriaus atstovai puikiai supranta ir palaiko būtinybę stiprinti šalies gynybinius pajėgumus, jie taip pat pabrėžia, kad gynybos finansavimas turėtų būti visuotinis, o ne selektyviai nukreiptas į jautrias, visuomenės atsparumą kuriančias sritis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kultūros paslaugų prieinamumo mažinimas – pavojingas kelias
Didinant PVM kultūros renginiams, padidės bilietų kainos, o tai tiesiogiai mažins paslaugų prieinamumą didžiajai visuomenės daliai, ypač socialiai jautrioms grupėms: šeimoms su vaikais, jaunimui, senjorams, regionų gyventojams. Tokie sprendimai ne tik mažina kultūrinį aktyvumą, bet ir silpnina socialinį audinį bei pilietinį susitelkimą.
„Kultūra nėra priedas – ji yra tautos stuburas. Praradus kultūrinį gyvybingumą, silpsta ir gebėjimas apsiginti ne tik nuo raketų, bet ir nuo dezinformacijos, baimės, susiskaldymo“, – sako Lietuvos muzikos verslo asociacijos direktorius Vaidas Stackevičius.
Kultūra karo ar krizių metu yra vienas pagrindinių visuomenės atsparumo šaltinių. Ji vienija, įkvepia, stiprina tapatybę ir kritinį mąstymą. Šiuo metu, kai demokratinės vertybės ir socialinis stabilumas yra ties grėsmės riba, valstybė neturėtų eiti bendruomeniškumo slopinimo keliu.
Dauguma ES valstybių siekia išlaikyti ar net sumažinti PVM tarifus kultūros sektoriui, pripažindamos jo svarbą visuomenės gerovei ir atsparumui.
Gynybos finansavimas turi būti visuotinis
Lietuvos renginių organizatoriai ir kultūros sektoriaus atstovai nori būti solidarios visuomenės dalimi ir prisiimti dalį atsakomybės už nacionalinį saugumą. Tačiau jie pabrėžia, kad tai turi būti daroma teisingai – visuotiniu būdu.
Pavyzdžiui, bendras PVM padidinimas nuo 21% iki 22% duotų palyginamą (ar net didesnį) poveikį biudžetui, tačiau tolygiai pasiskirstytų tarp visų ekonomikos sektorių. Tokiu atveju kultūros sektorius sutiktų, kad jų srities PVM būtų didinamas net 3 kartus labiau nei bendras tarifas (t. y. nuo 9% iki 12%). Tačiau dabartinė selektyvi schema siunčia žinią, kad valstybė pasirenka ginti teritoriją, bet aukoja bendruomenės dvasią.
„Valstybė, esant grėsmei, turi didinti kultūros prieinamumą, o ne mažinti. Kultūros sektorius supranta karo grėsmę ir sutinka prisidėti, tačiau tai turėtų būti daroma kartu su visais ir tik visi kartu galime pasiekti tikrai reikšmingų rezultatų“, – sako M.A.M.A. muzikos apdovanojimus organizuojančios asociacijos pirmininkas Martynas Tyla.
Kultūros sektoriaus atstovai ragina Vyriausybę iš naujo įvertinti planuojamų sprendimų pasekmes bei pasirinkti tvarius ir visus sektorius vienodai veikiančius finansavimo modelius.
ES bendros tendencijos
ES šalyse vyrauja tendencija taikyti sumažintus PVM tarifus kultūros paslaugoms, pripažįstant jų svarbą visuomenės gerovei ir kultūros prieinamumui. Daugelyje šalių kultūros renginiams taikomi PVM tarifai svyruoja nuo 5% iki 10%.
Nyderlandai: atsisakymas didinti PVM kultūrai
Nyderlandų vyriausybė 2025 m. pavasario biudžete atmetė siūlymą padidinti PVM tarifą sporto, kultūros ir žiniasklaidos sektoriams nuo 9% iki 21%. Vyriausybė nusprendė išlaikyti sumažintą 9% tarifą, siekdama apsaugoti šių paslaugų prieinamumą visuomenei.
Lietuvos kontekstas
Lietuvos planas padidinti PVM kultūros renginiams nuo 9% iki 12% yra išskirtinis ES kontekste. Dauguma ES šalių siekia išlaikyti ar sumažinti PVM tarifus kultūros sektoriui, pripažindamos jo svarbą visuomenės atsparumui ir bendruomeniškumui. Todėl Lietuvos sprendimas gali būti vertinamas kaip žingsnis priešinga kryptimi, galintis neigiamai paveikti kultūros paslaugų prieinamumą ir sektoriaus gyvybingumą.